Pirmąją straipsnio dalį skaitykite paspaudę ant šios nuorodos
Po tragiško įvykio Telšiuose, nusinešusio pareigūno gyvybę, visuomenė bei politikai vėl pradėjo kalbėti apie policijos reformą ir jos perspektyvas. Vieni siūlo stabdyti, kiti – tęsti.
Kuris variantas šiandien geriausias žmonėms ir pačiai teisėsaugai?
Kaip dinozaurai, nesvarbu – žmonės ar institucijos. O kartais jie „užšąla“ kaip mamutai, su viltimi prisikelti. Vieną tokį mamutą atšildė artėjantys Seimo rinkimai.
Nesinori, bet tokiais atvejais tenka grįžti prie posakio, vyraujančio tam tikrame mūsų visuomenės sluoksnyje: „Prie ruso buvo geriau“.
Kodėl? Todėl, kad netikėtai nelauktai vis išlenda to „geriau“ (o gal to „ruso“?) pasigedęs ,,mamutas“, kuris pradeda žinovo tonu komentuoti valstybės institucijų veiklą, vadovaudamasis praeitimi.
Teigiama, kad policininkas yra demokratijos sargas ir arčiausiai žmonių esantis valdžios pareigūnas. Žmonių nuotaikas, agresiją, pyktį, džiaugsmą pirmieji jaučia policininkai. Išorės grėsmes pirmieji atrems policininkai ir pasieniečiai.
Tai patvirtina nesenos Lietuvos istorijos pavyzdžiai. Atkūrus šalies Nepriklausomybę nuo išorės agresorių – žudikų rankos – gyvybės neteko aštuoni pareigūnai ir vienas buvo sunkiai sužeistas. Juos šaudė tiesiog postuose.
Vytautas Bakas 