Gegužės pirmoji: prieš ką švenčiame?

Šiandien, kuomet ne maža pasaulio dalis švenčia gegužės pirmą dieną, mes čia – Lietuvoje vėl kariaujame. Verslas buvusios laisvosios rinkos instituto buvusios prezidentės asmenyje šią šventę pavadino tranų švente, suprask – tinginių ir išlaikytinių diena. Sprendžiant iš to, kaip ši nuomonė buvo ištiražuota, daugelio komercinių portalų dienos redaktoriams tai patiko.  Internete atsirado tyrimų apie tai, kad lietuviai, suprask, gyvena geriau, nei skandinavai – čia viena trumpiausių darbo savaičių ir daugiausia poilsio dienų. Dar daugiau – dėl šios šventės praradome net 400 mln. bendrojo vidaus produkto!
Įtakingas krikščionis ir konservatorius Mantas Adomėnas šioje šventėje įžvelgė komunizmo ir nacizmo šmėklą.
Taigi, bendra išvada – gegužės 1 – oji yra šventė kuri daro žalą ekonomikai, skatina tinginystę ir gimdo išlaikytinius. Tai kapitalo ir darbo konfrontacijos diena.
Susigėdau, kad šiandien iš ryto nevažiavau į darbą. Gerai, kad po pietų turėjome lengvą bet prasmingą darbinį susitikimą, taigi nuvažiavau, atidirbau ir nusprendžiau padaryti šį įrašą.
Krito į akis tai, kad šiandien švenčiančios profesinės sąjungos ir save kairiosiomis vadinančios partijos net nesistengė paaiškinti žmonėms, (prieš)ką jie švenčia. Plakatai  „Kubilius išvarė, mes sugrąžinsim“ manęs neįtikina. Jei atvirai – netikiu dauguma tų darbo žmonių gynėjų, kurie šiandien buvo pirmosiose eitynių gretose pasidabinę raudonais šalikais ir skandavo “už darbą, žmones ir solidarumą“. Netikiu, nes neliko nei darbo, nei žmonių, nei solidarumo. Milžinišką atskirtis, nepagarba darbuotojui – lietuviui, kuris uždirba menkiausią atlygį Europoje, didžiulis šešėlis, kuriame žiauriai nesaugu dirbančiam žmogui, basi policininkai – toli gražu ne tik konservatorių nuopelnas. Netikiu tais, kurie prisidengdami darbo žmonių interesais, pasiskyrę save iki gyvos galvos profesinių sąjungų lyderiais, kiršino verslą ir profsąjungas, o pasitaikius menkiausiai progai grobė ir porceliavo žmonių ir profesinių sąjungų turtą ir tai daro toliau nebaudžiami. Kiršino, nes tingi arba kitaip dirbti nemoka. Juk pigiau ir paprasčiau už valdžios pinigus padaryti mitingą, nei skatinti lyderystę, padaryti problemos analizę, suformuluoti sprendimus.
Tikiu tais, kurie šiandien abejoja, nedrįsta. Tais, kurie pradeda kurti nuo apačių, be niekieno paramos ir tais, kurie nuspręs sugrįžti.
Mano nuomone, gegužės pirmoji turi tapti švente tų, kuriu kuria savo verslą, ir tų, kurie padeda šiam verslui augti. Tų, kurie sąžiningai moka mokesčius, kurie tarnaudami valstybės tarnyboje galvoja apie viešąjį interesą, tų, kuriems svarbu, ne tik jo kiemas, bet ir vieši reikalai. Tikiu tokia švente, kurioje  reiškiama pagarba kuriančiam, dirbančiam žmogui, žmogaus teisėms ir solidarumui. Joje turėtų būti atiduodama pagarba ne tik tiems, kurie atstovauja ir gina samdomus darbuotojus, bet ir tiems, kurie savo veikloje, savo versle ar valstybės tarnyboje diegia socialinės atsakomybės principus, skatina lyderystę, įsitraukimą žmonių saviraišką ir atsakomybę.
Tam, jog galėtume švęsti, profsąjungos, socialdemokratams ir kitiems tikrai sveiko proto politikams, reikia dar daug dirbti. Ypač – darbo žmonių dieną.  Tuo tarpu aš keliu taurę už tuos, kurie šiandien dirbo.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s